Kauno rajono ugdymo įstaigų specialistamas nuotoliniu būdu pristatome „Šeimos konferencijos” metodą
Kauno rajono ugdymo įstaigų specialistamas nuotoliniu būdu pristatome „Šeimos konferencijos” metodą
2020-04-20
„Šeimos konferencija“ – tai įrankis, kurį taikant šeimose, vaikui iškilusius sunkumus galima spręsti įgalinant pačią šeimą tam, kad sumažintume vaikų paėmimų iš šeimos skaičių. Į Lietuvą šį metodą atvedė ir jo sklaida bei įsitvirtinimu rūpinasi Klaipėdos LPF „Dienvidis“ direktorė Jurgita Kulevičienė ir direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Milda Budrienė. „Šeimos konferencijos“ metodas pradėtas vystyti nuo 1980 metų Naujojoje Zelandijoje, stebint maorių šeimos kultūrą ir šeimos ginčų sprendimo tradicijas, o pradėtas taikyti 1989 metais. Šiandien „Šeimos konferencijos“ metodą taiko apie penkiasdešimt šalių.
„Šeimos konferencijos“ pagrindinę dalį sudaro šeimos susirinkimas, metode vadinamas konferencija, kurioje gali dalyvauti ne tik artimieji – tėvai, broliai, seserys ar seneliai, bet ir tolimesni giminaičiai ar net giminystės ryšiais nesusiję, tačiau emocinius ryšius su vaiku užmezgę asmenys. „Šeimos konferencijos“ narių sudėtį pasirenka vaikas ir jo tėvai ar globėjai. Susirinkimą organizuoti, vaiko iškilusias problemas aiškiai įvardinti bei šeimai konferenciją įgyvendinti padeda „Šeimos konferencijos“ koordinatorius.
„Šeimos konferencijos“ procesas susideda iš trijų dalių: planavimo, kuris gali trukti iki aštuonių savaičių, Šeimos susirinkimo ar mokymuose vadinamos Šeimos tarybos, kuri gali užtrukti nuo 15 minučių, o kartais užsitęsti net iki 8 valandų, bei stebėjimo, trunkančio iki šešių mėnesių. Koordinatoriaus tikslas – suburti ir paruošti šeimos narius bandyti patiems Šeimos taryboje sudaryti planą, skirti atsakingus asmenis už užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą, kurie padėtų išspręsti paties vaiko iškeltas problemas. Tikimasi, kad šia paslauga galės naudotis šeimos, kurioms dar netaikoma atvejo vadyba, bet šeimos nariai vieni neranda atsakymų į vaikui iškilusius klausimus. Pavyzdžiui, išsiskyrusių tėvų vaikas nori matytis su mylimu šuniuku, kuris išvyko gyventi kartu su iš šeimos išėjusiu tėčiu. Vaikui iškilo klausimas – kaip jam susitikti su šuniuku, kai šio klausimo spręsti nei mama, nei tėtis nesiima.
Geriausia žinia, kad Šeimos konferencijos koordinatoriai neprivalės su niekuo dalintis surinkta informacija, nebus atsakingi už šeimos sudaryto plano įgyvendinimą bei jo rezultatus. Jų svarbiausias darbas – surinkti šeimos narius ar artimus vaikui žmones į būrį tam, kad jie patys kartu bandytų rasti būdą padėti savo artimui be jokių kitų institucijų įsikišimo.
Visoje Lietuvoje yra apmokyta 120 koordinatorių, kurie padės šeimoms įgyvendinti Šeimos konferencijas ir išspręsti mažesnes ar kiek sudėtingesnes problemas, kurios nekelia pavojaus nei vaiko saugumui, nei sveikatai, nei gyvybei. Taip pat yra parengta 15 Šeimos koordinatorių supervizorių. Supervizoriai atsakingi už tolesnius koordinatorių apmokymus bei jau esamų koordinatorių teikiamų paslaugų šeimoms kokybės tobulinimą.
„Šeimos konferencijos“ procesas susideda iš trijų dalių: planavimo, kuris gali trukti iki aštuonių savaičių, Šeimos susirinkimo ar mokymuose vadinamos Šeimos tarybos, kuri gali užtrukti nuo 15 minučių, o kartais užsitęsti net iki 8 valandų, bei stebėjimo, trunkančio iki šešių mėnesių. Koordinatoriaus tikslas – suburti ir paruošti šeimos narius bandyti patiems Šeimos taryboje sudaryti planą, skirti atsakingus asmenis už užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą, kurie padėtų išspręsti paties vaiko iškeltas problemas. Tikimasi, kad šia paslauga galės naudotis šeimos, kurioms dar netaikoma atvejo vadyba, bet šeimos nariai vieni neranda atsakymų į vaikui iškilusius klausimus. Pavyzdžiui, išsiskyrusių tėvų vaikas nori matytis su mylimu šuniuku, kuris išvyko gyventi kartu su iš šeimos išėjusiu tėčiu. Vaikui iškilo klausimas – kaip jam susitikti su šuniuku, kai šio klausimo spręsti nei mama, nei tėtis nesiima.
Geriausia žinia, kad Šeimos konferencijos koordinatoriai neprivalės su niekuo dalintis surinkta informacija, nebus atsakingi už šeimos sudaryto plano įgyvendinimą bei jo rezultatus. Jų svarbiausias darbas – surinkti šeimos narius ar artimus vaikui žmones į būrį tam, kad jie patys kartu bandytų rasti būdą padėti savo artimui be jokių kitų institucijų įsikišimo.
Visoje Lietuvoje yra apmokyta 120 koordinatorių, kurie padės šeimoms įgyvendinti Šeimos konferencijas ir išspręsti mažesnes ar kiek sudėtingesnes problemas, kurios nekelia pavojaus nei vaiko saugumui, nei sveikatai, nei gyvybei. Taip pat yra parengta 15 Šeimos koordinatorių supervizorių. Supervizoriai atsakingi už tolesnius koordinatorių apmokymus bei jau esamų koordinatorių teikiamų paslaugų šeimoms kokybės tobulinimą.
Kad galėtumėte labiau suprasti, kaip veikia „Šeimos konferencijos“ metodas, kviečiame pasižiūrėti pridedamą video medžiagą.
 |
 |
Šeimos konferencijos koordinatorės Jurga Taleikytė ir Renata Stonienė
