Respublikinė jubiliejinė XXV Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos (LFMA) teorinė-praktinė konferencija „Fizika – menas mokyti(s) pažinti pasaulį“
Respublikinė jubiliejinė XXV Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos (LFMA) teorinė-praktinė konferencija „Fizika – menas mokyti(s) pažinti pasaulį“
2019-05-01
2019 m. balandžio 30 – gegužės 1 dienomis Kauno rajone vyko respublikinė jubiliejinė XXV Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos (LFMA) teorinė-praktinė konferencija „Fizika – menas mokyti(s) pažinti pasaulį“. Konferenciją organizavo LFMA Kauno rajono skyriaus grupė: Virginijus Karmonas, Domeikavos gimnazijos fizikos mokytojas metodininkas, Virginija Vaitkuvienė, Vandžiogalos gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė, Rasa Šimaitienė, Neveronių gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė, Laimutė Pupelienė, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija fizikos vyr. mokytoja, Daiva Vaitkienė, Raudondvario gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė, Audronė Armonienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė.
Pirmosios dienos posėdis vyko VDU Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) konferencijų salėje. Konferenciją pradėjo LFMA prezidentė Ieva Mažulienė, fizikos mokytojus sveikino Kauno rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistas Antanas Bagdonas.
Apie fizikos svarbą ateities inžinieriams kalbėjo prof. dr. Antanas Maziliauskas, VDU ŽŪA kancleris. Profesorius pabrėžė, kad norint išgyventi sparčiai kintančiame pasaulyje, daugėjant gyventojų skaičiui ir nedidėjant dirbamos žemės plotui, senkant vandens ištekliams, vis svarbesne tampa visų gamtos mokslų integracija. Fizika, savo ruožtu, labai svarbi ruošiant ateities inžinierius žemės ūkiui kaip antai: savaeigiai traktoriai, „išmanios karvės“, daugiaaukštė žemdirbystė, biomasės auginimas be žemės (grūdų daiginimas ir jų panaudojimas pašarams – ŽŪA skurtos technologijos diegiamos Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse). Kita pranešėjas prof. dr. Giedrius Laukaitis, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto fizikos katedros vedėjas, pristatė universitetinį fizikos dėstymą Kauno technologijos universitete.
Saulė Vingelienė, Nacionalinio egzaminų centro direktorė, pristatė fizikos valstybinių brandos egzaminų analizę, aptarė mokinių metinių pažymių koreliaciją su egzamino rezultatais ir pateikė pasiūlymų, ką būtų galima keisti egzamino struktūroje. Pranešėja konstatavo, kad mokinių, besirenkančių fizikos valstybinį brandos egzaminą, skaičius kinta nežymiai, o valstybinio fizikos brandos egzamino rezultatai kasmet pasiskirsto pagal Gauso kreivę. NEC direktorė pasidalino įžvalgomis apie būtinybę stiprinti gamtos mokslų mokymą bendrojo ugdymo mokyklose ir universitetuose, nes, jos nuomone, intelektiniai ištekliai turėtų tapti išskirtiniu Lietuvos bruožu ateities pasaulio kontekste.
Apie labai svarbius ugdymo turinio kaitos aspektus, kurie neabejotinai paveiks fizikos mokymą bendrojo ugdymo mokykloje, kalbėjo Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja ekspertė. Savo pranešime ji analizavo integruoto gamtamokslinio ugdymo privalumus ir grėsmes.
Iš visų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimo mokyklų susirinkę fizikos mokytojai savo pranešimuose dalinosi savo gerąja darbo patirtimi, kaip mokinius įtraukti į vertinimo ir įsivertinimo veiklas ugdant gamtamokslinio komunikavimo komeptencijas, kaip integruoti ugdymo turinį, kaip organizuoti patyriminio ugdymo veiklas, kaip fizikos pamoką padaryti įdomesne. Pedagogai akcentavo mokinių eksperimentinio kūrybingumo skatinimą, klasikinio ugdymo elementų integravimą fizikoje, įgūdžių lavinimo ir praktinių užduočių sąryšį, netradicinių pamokų organizavimą kitose aplinkose.
Popietinėje sesijoje fizikos mokytojams buvo organizuotos ekskursijos į modernias, europinius standartus atitinkančias VDU Žemės ūkio akademijos laboratorijas. Akademijos dėstytojai pristatė laboratorijose esančią įrangą bei papasakojo, kokius matavimus ir tyrimus čia gali atlikti mokslininkai, studentai ir mokiniai. Konferencijos dalyviai lankėsi akvakultūros centre, statinių ir statybinių medžiagų, sausinimo ir hidraulikos, atsinaujinančios energetikos, augalininkystės mašinų, mechatronikos, termodinamikos, biodyzelino, bioetanolio ir biologinių tepalų ir biodujų laboratorijose. Labai daug emocijų sukėlė ir „išmanusis“ šiltnamis.
Intensyvi pirmosios konferencijos dienos programa baigėsi ekskursija į Kauno tvirtovės VII fortą. Čia įsikūrusi gamtos ir tiksliųjų mokslų mokykla sužavėjo savo aplinkomis bei inovatyviomis idėjomis. Vladimiras Orlovas, šios įstaigos vadovas, parodė mokymosi erdves bei papasakojo, kaip mokiniai savarankiškai ar su vadovų pagalba gali atlikti įvairius bandymus atskleidžiančius paprasčiausius optikos dėsnius ar sudėtingesnius elektros ir magnetizmo ryšius. Ekskursijos dalyviai pritarė minčiai, kad neformaliojo ugdymo užsiėmimai, kurių metu teorinės žinios bei sudėtingų gamtoje vykstančių reiškinių paaiškinimai pateikiami iliustruojant praktiniais pavyzdžiais, yra puiki motyvacinė veikla jauniesiems tyrėjams.
Antrosios konferencijos dienos posėdis vyko Raudondvario dvare. Nors graži aplinka žadino romantiškus jausmus, tačiau mokytojai buvo nusiteikę rimtam darbui. Išklausę kolegų pranešimų apie fizikos dalyko dėstymo aktualijas ir iššūkius, konferencijos dalyviai parengė rezoliuciją „Dėl ugdymo turinio atnaujinimo krypčių“ LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Ugdymo plėtotės centrui. Rezoliucijoje išreiškiami nuogąstavimai dėl eksperimentinės integruoto gamtos mokslo 5-8 klasėse programos, teikiami siūlymai, kaip turėtų būti integruojami gamtos mokslai (fizika ir matematika), bei atsakoma į Ugdymo plėtotės centro asociacijoms iškeltus klausimus dėl ugdymo turinio atnaujinimo krypčių.
LFMA Kauno rajono skyriaus konferencijos organizacinė grupė savo ir visų dalyvavusių mokytojų vardu nuoširdžiai dėkoja Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, Kauno rajono savivaldybei, VšĮ Raudondvario dvarui, VDU Žemės ūkio akademijai, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriui bei Kauno r. švietimo centrui už pagalbą ir paramą organizuojant šį renginį.
