Konferencija „Kalbų sinergija: Lietuvos užsienio kalbų bendrystė ir vizija“

Spalio 18 d. vyko konferencija „Kalbų sinergija: Lietuvos užsienio kalbų bendrystė ir vizija“. Tai pirma tokia konferencija, bendriems tikslams suvienijusi Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociaciją (LAKMA), Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociaciją (ALPF) ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociaciją (LDV). Konferencija rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA). Renginys Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete subūrė užsienio kalbų specialistus, mokytojus, tyrėjus ir švietimo politikos formuotojus bendrai diskusijai apie užsienio kalbų mokymo ir mokymosi dabartinę situaciją Lietuvoje, kvietė dalintis gerosiomis praktikomis bei išgryninti bendrą ir tvarią ateities viziją. Konferencija „Kalbų sinergija: Lietuvos užsienio kalbų bendrystė ir vizija“ buvo unikali proga įvairių užsienio kalbų mokytojams susitikti, pasidalinti patirtimi ir keistis idėjomis. Šis renginys suvienijo skirtingų užsienio kalbų mokytojų asociacijas, todėl dalyviai sužinojo, kaip kitos kalbos yra mokomos Lietuvoje, kokie metodai taikomi ir su kokiais sunkumais tenka susidurti.

 Kauno rajoną konferencijoje atstovavo vokiečių kalbos vyresnioji mokytoja Eglė Strašinskaitė (Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazija), anglų kalbos mokytojos metodininkės Rasa Krulikauskienė ir Žydrūnė Puodžiukienė (Kauno rajono Zapyškio pagrindinė mokykla), kurios aktyviai domėjosi, kaip skatinti užsienio kalbų tarpusavio sinergiją, gerinti kalbų mokymo ir mokymosi kokybę.

Kartu su kitais užsienio kalbų mokytojais buvo aptarti bendri iššūkiai, tokie kaip mokinių motyvacijos skatinimas mokantis užsienio kalbų, naujų technologijų integracija į kalbų mokymą ir inovatyvių mokymo metodų pritaikymas. Kauno rajono mokytojos dalinosi savo patirtimi apie tai, kaip įtraukti mokinius į aktyvų kalbos mokymosi procesą, skatinti jų kūrybiškumą ir savarankiškumą. Pasak Eglės Strašinskaitės, konferencija tapo patirties mainų renginiu, kuriame atsirado galimybė kurti bendradarbiavimo tinklus tarp skirtingų kalbų specialistų, aptarti tarpdalykines iniciatyvas ir galimybę rengti bendras mokymo programas, įtraukiančias kelias kalbas, dalintis praktiniais mokymo patarimais, diskutuoti apie kalbų mokymosi ateitį Lietuvoje, siūlyti idėjas, kaip gerinti kalbų mokymosi sistemą, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir atverti platesnes galimybes mokytojams dalyvauti tarptautinėse programose. Anglų kalbos mokytojos metodininkės Rasa Krulikauskienė ir Žydrūnė Puodžiukienė pasidžiaugė, kad tai buvo galimybė asmeniškai susitikti su kolegomis, su kuriais dažnai bendraujama tik virtualiai, ir užmegzti naujus profesinius ryšius. Jos vieningai pritarė, kad toks renginys padeda kurti bendrą viziją ir išgryninti, kaip įvairios užsienio kalbos galėtų tapti dar svarbesne švietimo sistemos dalimi, prisidedant prie Lietuvos globalumo ir daugiakalbystės.