Lapkričio 23 d. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje vyko Kauno rajono ir Aleksoto dekanato bendrojo ugdymo mokyklų 8-11 kl. mokinių, lankančių tikybos pamokas, kūrybinės dirbtuvės-konkursas „Asmenybės mus augina“, kurias organizavo Kauno rajono tikybos mokytojų metodinis būrelis.
Konkurso-kūrybinių dirbtuvių tikslas – įprasminti ir kūrybiškai paminėti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos jubiliejinius metus.
Konkurso uždaviniai:
- supažindinti mokinius su Lietuvos Katalikų Bažnyčios vaidmeniu sovietmečiu;
- lavinti mokinių kūrybinius, analitinius ir bendradarbiavimo gebėjimus;
- sudaryti sąlygas mokiniams pademonstruoti ir įtvirtinti žinias apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką;
- liudyti tikėjimą Kristumi;
- skatinti tarpdalykinę integraciją bei bendradarbiavimą tarp švietimo įstaigų mokinių ir mokytojų.
Kūrybines dirbtuves-konkursą sudarė 3 dalys:
- knygos „Kronika. Slaptos knygos istorija“ iliustratorės Jūratės Tamošiūnaitės-Karašauskienės paskaita;
- komandinis kūrybinės užduoties atlikimas (perskaičius ištraukas iš įvairių metų Kronikos leidimų reikėjo parengti 2 min. trukmės radijo pranešimą apie Katlaikų Bažnyčios persekojimą sovietmečiu);
- žinių patikra atsakant į 15 klausimų apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką ir prie jos leidimo bei platinimo prisidėjusias asmenybes.
Konkurse dalyvavo Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos, VDU Ugnės Karvelis, Babtų ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijų mokinių komandos, taip pat Zapyškio pagrindinės mokyklos ir Jonučių progimnazijos mokiniai. Svečio teisėmis dalyvavo 7-okų komanda iš Šlienavos pagrindinės mokyklos.
Į renginį susirinkusius mokinius ir mokytojus pasveikino Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius VidmanatasVitkauskas ir Aleksoto dekanato dekanas kun. teol. lic. Gintaras Urbštas. Jie pasidžiaugė gausiu susirinkusių moksleivių būriu ir pabrėžė Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos vaidmenį sovietų okupuotoje Lietuvoje drąsinant tikinčiuosius už religijos, sąžinės laisvę, drausminant linkusius kolaboruoti, puoselėjant tautiškumo apraiškas.
Konkurso nugalėtojais komisijos sprendimu tapo 2 komandos: Jonučių progimnazijos (mokytoja Aldona Šidagienė) ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijos I komanda (mokytojas Renatas Šablinskas). Antrąją vietą užėmė Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos mokiniai (mokytoja Vilma Garlinočok), Trečiąją vietą – VDU Ugnės Karvelis gimnazijos II komanda (mokytoja Renata Markevičienė).
Ačiū Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai už šiltą priėmimą, Kauno rajono tikybos mokytojų metodiniam būreliui už renginio įdėją ir jos įgyvendinimą, Tomui Mikučiui,VDU Ugnės Karvelis istorijos mokytojui, už klausimyno parengimą, o mokytojams – už mokinių parengimą konkursui!
Trumpai apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką (informaciją parengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristatydama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengtą parodą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“: https://bit.ly/3VifzU7)
1972 m. kovo 19 d. išėjo pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų ir tikinčiųjų pasauliečių iniciatyva pradėto leisti pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ numeris. Lietuvos ir pasaulio visuomenę apie sovietų valdžios vykdytą tikinčiųjų diskriminaciją, politines represijas, kitus žmogaus teisių pažeidimus, visuomenės gyvenimo įvykius, kuriuos oficialioji Lietuvos SSR spauda buvo linkusi nutylėti arba pateikti melagingai, informavęs leidinys, nepaisant aktyvaus sovietų saugumo persekiojimo ir represijų, nepertraukiamai buvo leidžiamas iki 1989 m.
Per 17 metų pasaulį išvydo 81 „Kronikos“ numeris, paskelbta informacija apie daugiau kaip 5 tūkst. politinių represijų, dvasininkijos persekiojimo, priverstinės vaikų ir jaunimo ateizacijos, tikinčiųjų teisių, kitų žmogaus teisių bei sąžinės laisvės pažeidimų faktų. Leidėjų ir platintojų pastangomis visi leidinio numeriai pasiekė Vakarus, kur paskelbti tekstai būdavo perspausdinami, išverčiami į užsienio kalbas ir skelbiami Vakarų spaudoje, o publikacijų turinys sklido „Amerikos balso“, Vatikano radijo, Laisvosios Europos, kitų Sovietų Sąjungos teritoriją pasiekdavusių laisvojo pasaulio radijo stočių bangomis. Pradėto leisti leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ vyriausiuoju redaktoriumi tapo kunigas Sigitas Juozas Tamkevičius.
Nuo pirmųjų numerių pasirodymo sovietų saugumas skyrė dideles pajėgas kovai su laisvo žodžio skleidėjais. Už „Kronikos“ rengimą, leidybą ir platinimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 23 asmenys, 63 asmenų atžvilgiu taikytos vadinamosios profilaktinės priemonės, daugelis leidinio bendradarbių patyrė persekiojimą, tardymus, jų namuose ne kartą buvo atliktos kratos.
Leidinys Vakaruose buvo verčiamas į anglų, ispanų, italų, vokiečių, prancūzų kalbas ir patekdavo ne tik į laisvojo pasaulio radijo laidas, bet ir į demokratinių valstybių politines dienotvarkes.
2021 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pripažino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ regioninės-europinės reikšmės dokumentu ir įrašė į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atimtis“.