EMOCINĖ PAGALBA ABITURIENTAMS RUOŠIANTIS BRANDOS EGZAMINAMS
EMOCINĖ PAGALBA ABITURIENTAMS RUOŠIANTIS BRANDOS EGZAMINAMS
2022-04-13
Pavasaris. Kaip ir kasmet, abiturientams artėja egzaminai. Lemiama akimirka ir įvertinimas to, kam mokiniai ruošėsi daug metų. Akimirka, kuri ties kelius į tolimesnes jų svajones. Mokytojams, visa širdimi palaikantiems mokinius, žinia apie jų darbą. Tėvams kylantys šiurpuliukai krūtinėse, kaip seksis jų atžaloms. Nėra abejingų šiam svarbiam gyvenimo etapui.
Kaip pasiekti, kad abitūros egzaminuose mokiniui pavyktų atskleisti savo žinias? Kaip vertėtų ruošti mokinius, kad jų rezultatai džiugintų tiek juos pačius, tiek jų tėvus bei visą ugdymo įstaigų bendruomenę?
Nuoseklus mokymasis ir nuolatinis akademinių žinių gilinimas yra tai, kas padeda pasiruošti egzaminams. Šalia akademinio pasirengimo reikalingas ir emocinis pasiruošimas, nes kylanti įtampa sutrukdo atskleisti turimus gebėjimus, praktikoje pritaikyti sukauptas žinias.
Geriausių mokymosi rezultatų pasiekiama nuosekliai ir sistemingai mokantis. Emocijų valdymo, nusiraminimo, atsipalaidavimo, rūpinimosi savimi taip pat turime mokytis sistemingai ir nuosekliai, kad, atėjus svarbiems gyvenimo etapams, turimus įgūdžius galima būtų tik prisiminti, pasikartoti ir sėkmingai taikyti.
Balandžio 13 d. Kauno rajono gimnazijų psichologai susirinko Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje į apskrito stalo diskusiją „Emocinė pagalba abiturientams ruošiantis brandos egzaminams“. Diskusiją vedė Kauno r. pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė, psichologų metodinio būrelio pirmininkė Ramunė Ramanauskienė. Specialistai pasidalino gerąja patirtimi apie tai, kokius streso valdymo užsiėmimus veda mokiniams, kokiais būdais pasiekia mokinius, kokios temos išlieka aktualiausios. Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos psichologė Laimutė Milerė pasidalino informacine medžiaga, kuria dalinasi su mokiniais elektroniniame dienyne bei ugdymo įstaigos tinklapyje.
Kauno rajono gimnazijų psichologai kasmet gilina abiturientų žinias apie stresą ir jo įveiką, sprendimų priėmimą, laiko planavimą, rūpinimąsi savimi, emocijų valdymo technikas ir kt. Informacijos ir specialistų sukauptos gerosios patirties pakanka profesionaliam darbui su mokiniais, tačiau tam, kad informacija mokinius pasiektų ir būtų efektyvi, reikalingas nuoseklus emocinio raštingumo ugdymas, laikas ir erdvė, kurioje mokiniai galėtų mokytis streso įveikos būdų, gautų ne tik teorinių žinių, bet ir praktiškai jas išbandytų, išmoktų pritaikyti. Planuojant veiklas, specialistams reikalinga gimnazijos administracijos parama ir pagalba.
Specialistai įvardina, kad susiduria su problema pasiekti mokinius. Jie veda užsiėmimus psichologijos pamokų metu, tačiau psichologijos dalykas daugelyje gimnazijų yra pasirenkamasis, jį renkasi tik dalis mokinių. Po pamokų mokiniai jaučiasi pavargę, tai jų poilsio laikas. Užsiėmimų vedimas kitų pamokų metu kelia įtampą ir nekuria sistemiškumo. Kaip išeitį specialistai įvardina emocinio ugdymo savaitinę pamoką, kurios metu nereikėtų skubėti ir perteikti „smūginių“ žinių.
Specialistai pastebi, kad mažose mokyklose su kiekvienu mokiniu užmegzti asmeninį santykį ir perteikti informaciją yra paprasčiau. Didelėse ugdymo bendruomenėse tampa sunkiau perteikti ne tik teorines, bet ir praktines žinias, tad paliekama daug erdvės mokinių sąmoningumui.
Gebėjimas nusiraminti ir pasirūpinti savimi žmogui būtinas. To mokomės savo šeimose, tačiau žinios ir patyrimai labai skirtingi. Siekiant didinti pasitenkinimą gyvenimu, norint geriausiai atskleisti mokykloje įgytas akademines žinias ir gebėjimus, būtina neskubant mokytis pažinti save, nusiraminti, atsipalaiduoti ir išmokti praktiškai taikyti kiekvienam asmeniškai geriausiai tam tinkančius būdus. Negalime mokytis ramybės skubant, pribėgant. Tokiu būdu galime tik prisiminti tai, ką jau esame gerai įvaldę. Atkreipkime dėmesį, ar pakankamai laiko skiriame pasirūpinimui savimi, poilsiui ir atsipalaidavimui.
Straipsnį parengė Kauno r. PPT psichologė Ramunė Ramanauskienė
