„Kauno rajono suaugusieji vis aktyviau įsijungia į įvairias mokymosi veiklas,“ - džiaugiasi Loreta Montrimaitė, Kauno rajono švietimo centro metodininkė-neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė. Interviu internetiniam dienraščiui „15 min.“ koordinatorė pasakoja, kaip vyksta suaugusiųjų mokymasis, kas jį organizuoja, ko suaugusieji mokosi:
Mokymus vykdo visas tinklas paslaugų teikėjų
Kauno rajone veikia apie 30 didesnių suaugusiųjų mokymo paslaugų teikėjų, iš kurių savo plačia veikla išsiskiria Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, turinti 30 padalinių, 7 kultūros centrai su padaliniais, laisvalaikio salėmis ir Švietimo centras.
„Taip pat suaugusiųjų mokymo veiklas vykdo Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras, įgyvendinantis net keletą ilgalaikių programų, skirtų ugdymo įstaigų ir įmonių darbuotojams apie psichinės, fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimą. Visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas projektą „Fizinio aktyvumo skatinimas Kauno rajono bendruomenėse“ organizuoja įvairias treniruotes seniūnijose, rengia paskaitas ir sveikatingumo stovyklas. Tokios programos šiuo metu vyksta net 27 seniūnijose“, – pasakoja Loreta Montrimaitė, Kauno rajono švietimo centro metodininkė–neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo/si koordinatorė.
Tobulina kultūrines kompetencijas
Pasak L.Montrimaitės, nors kai kurie suaugusiųjų mokymai nėra ilgi, bet per metus išsidėsto į ilgesnį laikotarpį: „Kultūros centrai vykdo kultūrinį švietimą, organizuoja suaugusiems įvairias edukacijas: prieš šv. Kalėdas bendruomenės moterys renkasi į kalėdinio vainiko pynimo, žvakių liejimo, atvirukų kūrimo, dekoracijų gamybos pamokas. Taip pat nepamiršta ir kitų kalendorinių švenčių, rengia menininkų plenerus, meninius–muzikinius performansus.“
Bibliotekos įsijungia į kultūrinį švietimą, organizuoja įvairius mokymus ir edukacijas, knygų bei parodų pristatymus. Taip pat vyksta ir šeimų šeštadieniai – meno ir kūrybines edukacijos, į kurias įtraukiami vaikai ir jų tėvai. „Džiugu, kad dalyvauja jaunos šeimos. Tai rodo jaunesnio amžiaus žmonių norą mokytis, nors dažnai neformalus suaugusiųjų švietimas suprantamas kaip vyresnio amžiaus žmonių užsiėmimas“, – komentuoja metodininkė–koordinatorė.
Ugdo skaitmeninį raštingumą
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2019–2021 m. dalyvauja projekte „Prisijungusi Lietuva – efektyvi, saugi ir atsakinga skaitmeninė bendruomenė“. Į šią veiklą įsitraukė visi 30 bibliotekos padalinių, kurie organizuoja mokymus visiems, norintiems ugdyti skaitmeninį raštingumą.
L.Montrimaitė džiaugiasi, kad šiais metais apdovanojimuose „#alldigitalawards“ geriausio e. mokytojo kategorijoje nugalėtoja išrinkta lektorė iš Pagynės bibliotekos: „Pandemija mums labai aiškiai parodė, kad iš kontaktinio darbo su suaugusiais teks pereiti į nuotolinį, todėl žmonėms reikia vis daugiau skaitmeninių įgūdžių. Vien šiais metais skaitmeninio raštingumo mokymuose, kuriuos organizavo viešoji biblioteka, dalyvavo apie 900 gyventojų. Toks didelis skaičius rodo poreikį įgyti skaitmeninių įgūdžių, o bibliotekininkai turi pakankamai kompetencijų teikti šias paslaugas.“
Senjorai įtraukiami į įvairias veiklas
Kauno rajone jau 10 metų veikia Trečiojo amžiaus universitetas, turintis padalinius 12-oje seniūnijų. Senjorai vieną–du kartus per mėnesį dalyvauja įvairios tematikos paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose, vyksta susitikimai su žinomais žmonėmis, protmūšiai, sporto fiestos, romansų vakarai, advento popietės ir kt. Taip pat rengiamos edukacinės kelionės po Lietuvą ir į užsienį. „Džiaugiamės, kad senjorai įsijungia ir į savanorystės veiklas – kiekvienais metais TAU studentės dalyvauja akcijoje „Šiltos šv. Kalėdos“, kurios metu mezga dovanas (kojines, skaras, riešines, kepures, ergoterapines priemones ir kt.) senelių ir slaugos namų gyventojams, socialiai remtinoms šeimoms“, – pasakoja metodininkė.
L.Montrimaitė akcentuoja savanorių veiklą, kurie organizuoja senjorus, kviečia dalyvauti TAU veiklose: „Vietoje gyvenantys savanoriai artimai pažįsta vietos bendruomenę ir atlieka labai svarbų darbą, palaikydami ryšius su Švietimo centru, kuris koordinuoja TAU veiklą.“
Skatina vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą
Kauno rajono TAU parengė ir įgyvendina tarptautinį projektą „Eikite pirmyn, siekite tikslų ir gaukite apdovanojimą“, skirtą vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties didinimui, aktyvaus mokymosi ir savanorystės skatinimui.
Trečiojo amžiaus universitetas nuo 2019 m. dalyvauja vyresnio amžiaus žmonių sveikatinimo ir fizinio aktyvumo skatinimo projekte „Kauno rajono moterų fizinio aktyvumo skatinimo modelis – moterų sporto plėtrai Lietuvoje“. Pasak L.Montrimaitės, tai labai svarbu, nes sveikas žmogus aktyviau dalyvauja visuomeniniame ir bendruomenės gyvenime: „Siekiame, kad senjorai anksčiau laiko nesusentų, dalyvautų mokymuose, būtų aktyvūs, neužsidarytų namuose ir neprarastų socialinių ryšių.“
L.Montrimaitė džiaugiasi, kad Kauno rajono savivaldybė remia TAU veiklą, suteikdama patalpas kultūros centruose, seniūnijose, bibliotekose, mokyklose, o atskirų TAU padalinių (fakultetų) veiklą kuruoja aktyvūs savanoriai – vietos bendruomenių nariai, kultūros centrų darbuotojai ir bibliotekininkai.
Mokymosi poreikiai kyla iš pačių gyventojų
Kalbant apie gerąją patirtį tobulinant gyventojų verslumo kompetencijas, L.Montrimaitė mini tarptautinį „Nordplus Adult“ projektą „Suaugusiųjų kultūrinio sąmoningumo ir saviraiškos tobulinimas kultūrinio paveldo kontekste“, kurio metu buvo mokomasi, kaip kultūrinį paveldą „sumoderninti“ ir paversti verslu. Taip pat reikšmingas ir antras projektas „Suaugusiųjų švietėjų kompetencijų tobulinimas, skatinant besimokančiųjų verslumą pagal gyvenimo būdą“, pateikiantis nemažai realių sėkmės pavyzdžių, kaip pomėgiai gali tapti verslu. „Žmonės susidomėjo šiais mokymais, nes juose sužinoma, kaip sukurti sau darbo vietą“, – teigia L.Montrimaitė.
Suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą skatinimo srityje L.Montrimaitė vertina jau antrus metus skelbiamą konkursą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoms finansuoti. „Konkurse gali dalyvauti seniūnijos, bendruomenių centrai, kultūros įstaigų darbuotojai, kurie geriausiai žino, ko vietiniai žmonės norėtų išmokyti, kokių kompetencijų jiems trūksta“, – sako metodininkė.
Daugiausia dėmesio – bendrosioms kompetencijoms
Apibendrinant neformalaus švietimo pagrindinius akcentus, pašnekovės džiaugiasi vykstančiais teigiamais pokyčiais, didėjančiu suaugusiųjų įsitraukimu į mokymosi procesą.
Atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos tendencijas, L.Montrimaitė pabrėžia, kad artimiausiais metais bus itin svarbios bendrųjų kompetencijų – kūrybiškumo, verslumo, sudėtingų problemų sprendimo, mokėjimo mokytis, emocinio intelekto ir gebėjimo dirbti su kitais komandoje kuriant pridėtinę vertę bendruomenei – ugdymas. „Nesvarbu, kaip keistųsi pasaulis ir technologijos, šie gebėjimai išliks kaip vieni svarbiausių ir jų ugdymui bus skiriama didžiausias dėmesys“, – akcentuoja L.Montrimaitė.