Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo stiprinimas, derinant ugdymo pereinamumą

Bendradarbiavimą tarp priešmokyklinio ir pradinio ugdymo institucijų galima traktuoti kaip priemonę, siekiant užtikrinti vaikų gerovę ir stiprinti ugdymo pereinamumą. Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai dažnai nesutaria dėl ugdymo kokybės kriterijų, ypač tuomet, kai trūksta bendradarbiavimo tarp šių dviejų svarbių ugdymo grandžių.  Dėl šios priežasties silpnėja priešmokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumas, atsiranda sunkumų pereinant iš vienos pakopos į kitą.
Abiejuose ugdymo etapuose yra tikslinga siekti glaudesnio socialinio susitelkimo, todėl svarbu išsiaiškinti, kaip komunikuoja ikimokyklinio ir pradinio ugdymo institucijos ir jose dirbantys pedagogai.
Siekiant nustatyti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, derinant ugdymo pereinamumą, buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo tiriamos  39 Kauno rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos įstaigos (33 priešmokyklinio ugdymo ir 13 pradinio ugdymo įstaigų).
Išanalizavus teorines bendradarbiavimo prielaidas tarp priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų, galima teigti, kad bendradarbiavimas traktuojamas, kaip interaktyvus procesas, grindžiamas skirtingų institucijų dalijimusi informacija, bendrų tikslų siekimu, sprendimų priėmimu, pasidalijimu patirtimi bei žiniomis. Nuo to, kaip bendradarbiaujama tarpusavyje, priklauso, ar bus pasiekti keliami tikslai, kaip lanksčiai bus sprendžiamos įvairios problemos.
 Pagrindiniai tarpinstitucinio bendradarbiavimo principai yra planavimas, funkcijų ir vaidmenų pasidalijimas, sisteminis požiūris, informavimas ir išteklių optimizavimas. Šiais principais yra grindžiamos ir bendradarbiavimo prielaidos tarp priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų.
Atsiranda įvairios priežastys slopinančios pedagogų bendradarbiavimą, kurios siejamos su netinkamu vadovavimu, netinkama aplinka bendradarbiavimui, finansinių išteklių stoka, tiesioginės atsakomybės stoka, atsidavimo ir motyvacijos trūkumu, nenoru keistis ir pokyčių baime, nepasitikėjimu savo darbo rezultatais, bendradarbiavimo taisyklių, lyderystės bei laiko stoka.
Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai turi bendrą tikslą – užtikrinti geriausios praktikos vaikų mokymosi ir vystymosi srityje sklaidą. Norint pasiekti šį tikslą, reikia įsipareigoti siekti profesinio bendradarbiavimo ir atspindėti holistinį požiūrį į vaikų siekius ir poreikius. Remianti išanalizuotais moksliniais tyrimais pedagogai turėtų būti pasiryžę tęsti nuolatinį profesinį mokymąsi, ieškoti tiek oficialių, tiek neformalių galimybių geriau įsigilinti į gerąją patirtį ir aiškiai pasidalyti vaidmenimis su aiškiai apibrėžta atsakomybe. Bendradarbiavimas gali būti vykdomas įvairiomis formomis: nuo darželio  ir mokyklos bendradarbiavimo sutarčių sudarymo iki bendrų renginių bei projektų, arba naudojantis inovatyviomis bendradarbiavimo formomis (socialinių tinklų grupėmis, vaizdo skambučiais ar e-Twinning programa).
Tyrimas atskleidė, kad bendradarbiavimo aplinka tiriamose įstaigose nėra palanki. Didžioji dalis respondentų nepritarė teiginiams, kad ugdymo įstaiga skatina kolegų bendradarbiavimą. Taip pat buvo akcentuojamas, kad mokyklos neskatina vaikų mokytis bendradarbiaujant.
Visgi, pradinio ugdymo mokytojai buvo labiau linkę sutikti su tuo, kad mokyklos vadovybė ir aplinka skatina kolegų bendradarbiavimą, pedagogai kartu planuoja užduotis, laikomasi visą mokyklą apimančio požiūrio į darbuotojų profesinį tobulėjimą.
Didžioji dalis respondentų sutiko su teiginiu, kad geriausiai tarpusavio bendradarbiavimą paskatintų vietiniai veiksmai (pavyzdžiui, tinklų kūrimas arba dalijimasis patirtimi), profesinis tobulinimasis, susijęs su bendradarbiavimu, daugiau ir kokybiškesnės informacijos apie bendradarbiavimo poveikį gavimas, didesnis dėmesys pedagogui, kaip komandos daliai.
Bendradarbiavimo skatinimas, stiprinant ugdymo pereinamumą yra labiau siejamas su asmeninėmis paskatomis ir bendradarbiavimo aplinka, nei konkrečiomis taisyklėmis ar darbo krūviu. Priešmokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą būtų galima stiprinti, jei patys pedagogai labiau pasitikėtų savo darbo rezultatais, turėtų daugiau atsidavimo ir motyvacijos, turėtų noro keistis, dažniau imtis iniciatyvos.
Daroma išvada, kad bendradarbiavimo rezultatai ir bendradarbiavimo kokybė priklauso ne tik nuo institucinės sistemos, ar aukščiausios vadovybės paramos, tačiau ir nuo pačių pedagogų noro ir gebėjimų. Visgi vidinė motyvacija yra glaudžiai susijusi su išorine motyvacija, todėl rekomenduojama dažniau rengti mokymus bendradarbiavimo tema, realizuoti savo idėjas bendrų projektų ir renginių metu.
Būtent šio tyrimo pagrindu Kauno ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodinis būrelis 2021-ųjų metų metodinės veiklos vienu iš prioritetų pasirinko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bendradarbiavimo stiprinimą. Numatytais renginiais bus siekiama skatinti šių itin svarbių vaiko ugdymui grandžių bendradarbiavimą, nes svarbiausia, kad mokytojai kalbėtųsi tarpusavyje, dalintųsi įžvalgomis ir patirtimi.

Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ vyr. mokytoja,
Kauno r. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodinio būrelio narė
Inga Leimonienė