Kauno r. ugdymo įstaigų psichologų metodinis pasitarimas – apskrito stalo diskusija „Laimingas vaikas mokykloje. Psichologo vaidmuo“

LR Seimas 2020 – uosius metus paskelbė vaikų emocinės gerovės metais, siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, gerinti vaikų psichikos sveikatą ir gerovę, o kartu kurti sveiką bei laimingą vaikystę.

Atlikti tyrimai parodė, kad Kauno rajone maždaug pusė vaikų nesijaučia laimingi mokykloje, o tai neigiamai veikia ir jų mokymosi rezultatus. Šiais metais Kauno rajono švietimo politikoje daug dėmesio kreipiama į vaiko savijautą ugdymo įstaigoje. Atliepiant Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius vedėjo Jono Petkevičiaus išsakytus prioritetus „Laimingas ir išmokytas vaikas“, Kauno rajono ugdymo įstaigų psichologai spalio 7 d. nuotoliniu būdu diskutavo tema „Laimingas vaikas mokykloje. Psichologo vaidmuo“. Diskusiją inicijavo ir vedė Kauno rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Ramunė Ramanauskienė ir Renata Stonienė. Diskusijoje psichologai dalinosi, kaip mokyklose siekiama gerinti vaikų emocinę savijautą, su kokiais profesiniais, administracijos lūkesčiais ir iššūkiais susiduria Kauno rajono ugdymo įstaigose dirbantys psichologai, kaip šiuos lūkesčius sekasi išpildyti. Diskusija buvo siekiama dalintis gerąja patirtimi, kurti bendrystės jausmą, mokytis iš pavyzdžio, plėsti profesines galimybes, gerinti specialistų bendradarbiavimą, suteikti tiek dalykinę, tiek emocinę paramą, padėsiančią sėkmingiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir atliepti specialistams keliamus lūkesčius.

Dalindamiesi gerąja patirtimi psichologai pasakojo, kokias veiklas, susijusias su vaikų emocinės savijautos gerinimu, yra nusimatę šiems mokslo metams, kokios veiklos jų ugdymo įstaigose yra tapę tradicinėmis, nes turi teigiamų rezultatų, kokias konkrečias darbo metodikas taiko, kad atlieptų būtent šią temą, su kokiais sunkumais susiduria norėdami pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Specialistai įvardijo, kad ugdymo įstaigose pastebi tiek vaikų, tiek mokytojų, kurie patiria itin daug streso, jaučiasi įsitempę, pervargę. Jei blogai jaučiasi mokytojas, administracija, jų emocinė būsena persiduoda ir vaikams. Stresas stipriai veikia mąstymą, sunkiau sekasi sukaupti dėmesį, įsiminti. Įtampa apsunkina visos mokyklos bendruomenės emocinę savijautą, sunku mokytis ne tik vaikams, tačiau reikalinga emocinė parama ir mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, administracijai. Psichologai dalinosi, kokią emocinę paramą ir emocinę sveikatą stiprinančius užsiėmimus yra vedę mokytojams, tačiau šioje srityje patirtys pavienės, reikalingas visos mokyklos bendruomenės sutelktumas ir noras bendradarbiauti, rūpintis kiekvienu mokyklos bendruomenės nariu, atkreipiant dėmesį į emocinę sveikatą. Tai padėtų kurti pozityvius santykius visoje mokyklos bendruomenėje, paremtus geranoriškumu ir pagarba.

Daugėjant psichologų Kauno rajono ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, buvo įvardytos iki šiol mažai viešai aptartos pačių mažiausių Kauno rajone ugdomų vaikų problemos. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų psichologai jautriai kalbėjo apie vaikų adaptaciją darželiuose. Pastebėta, kad labai trūksta apie tai informacijos tiek ugdymo bendruomenei, tiek tėvams. Ikimokyklinių, pradinių mokyklų ir progimnazijų specialistai dalinosi adaptaciją ugdymo įstaigose gerinančiomis patirtimis.

Specialistai taip pat pastebėjo, kad mokyklose krūviai bei reikalavimai itin dideli, varginantys visą mokyklos bendruomenę. Ugdymo įstaigose nuolat daugėja vaikų, kuriems reikia specialiosios bei psichologinės pagalbos. Didėjant mokinių, kuriems reikalinga švietimo pagalba, skaičiui, vis aukštesni reikalavimai keliami švietimo pagalbą teikiantiems specialistams. Pastebėta, kad iš esmės specialistų darbo sąlygos keičiasi nežymiai: net ir didėjant specialistų etatų skaičiui, jų kiekis vis dar neatitinka esamų poreikių. Darbo užmokestis išlieka toks pats, nors krūviai ugdymo įstaigose stipriai viršija psichologo galimybių ribas. Kai kuriose ugdymo įstaigose vis dar nepakankamai pasirūpinta būtinomis darbo sąlygomis – psichologams pritaikytais kabinetais su jų darbui reikalingomis metodinėmis priemonėmis, t.y. aplinka, kurioje būtų galima dirbti kokybiškai, išsaugant psichologo darbe būtinas konfidencialumo sąlygas. Specialistai išsakė susirūpinimą, kad psichologams nukreipiami įvairūs papildomi darbai, kurie nėra įtraukti į jų pareigines nuostatas bei nėra jų darbo dalis pagal kompetenciją. Tai atitraukia juos nuo tiesioginio psichologo darbo, todėl sutrumpėja laikas darbui su tiesioginiais klientais.

Psichologai pastebėjo, kad atkreipiant kuo daugiau dėmesio į vaikų ir visos mokyklos bendruomenės emocinę sveikatą, vaikų ugdymas būtų sėkmingesnis. Neabejotina, kad tai teigiamai atsilieptų ir vaikų akademiniams pasiekimams.  

Diskusija buvo aktyvi ir naudinga. Pasidalinta įžvalgomis bei idėjomis, gerąja patirtimi, metodiniais pastebėjimais, refleksijomis. Susirinkime turėjo galimybę pasisakyti visi dalyvavę psichologai.