Simboliškai, užbaigdami darbo karantino metu aktyviai vykdytas savo veiklas, psichologai birželio 10 d. dar kartą susibūrė nuotoliniu būdu. Tik šį kartą kiek kitokiame formate – mini konferencijoje. Buvo puiki proga pristatyti savo darbus, metodikas, rekomendacijas, pakalbėti apie karantino iššūkius bei jų įveikimą, pasidalinti savo unikalia psichologo nuotolinio darbo patirtimi karantino laikotarpiu ugdymo įstaigoje. Džiaugiamės, kad svečiuose turėjome Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto vyriausiąją specialistę Renatą Valaitytę – Ramuckienę, Kauno rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoją Dalių Balčiūną, o taip pat - Prienų rajono ir Kauno miesto ugdymo įstaigų psichologus.
Bendruomeniškumas, bendradarbiavimas ir dėmesys vienas kitam svarbus visada, šiuo laikotarpiu ne mažiau nei karantino pradžioje. Psichologai ugdymo įstaigose pagal savo darbo specifiką dažnai jaučiasi vieniši, ne visada suprasti. Dėl darbo specifiškumo, reikia įrodinėti, labai profesionaliai bei etiškai pateikti savo darbo reikalingumą ir prasmingumą, tam tikrus konfidencialumo klausimus. Verta paminėti, kad visuomenėje dar labai daug stigmatizavimo psichologinės sveikatos srityje, neretai pritrūksta emocinio raštingumo ne tik ugdymo įstaigų bendruomenėse, bet ir administruojančiame lygmenyje. Psichologai supranta ir vadovaujasi principu: norint padėti kitam, pirmiausiai turime pasirūpinti savimi. Neužsiverti, neizoliuoti savęs. Gausus konferencijos dalyvių būrys rodo, jog karantino metu mums svarbu dalintis patirtimi, kartu ieškoti atsakymų į aktualius klausimus. Juk labiausiai ir slegia tai, kas lieka neišsakyta. Taigi, tikrai drąsiai galime pasakyti, kad šis neįprastas ir naujas mums visiems pandemijos laikotarpis įgavo didelę prasmę. Konferencijos pranešimų turinyje buvo juntama, kad dirbta su meile, atsidavimu, branginant savo profesiją, kaip unikalią galimybę prisiliesti prie žmogaus sielos gelmės, padedant atstatyti žmogaus - tiek vaiko, tiek suaugusio, psichinės sveikatos bei gerovės vientisumą.
Renata Valaitytė – Ramuckienė tarė konferencijoje pasveikinimo žodį. Smagu, ir mums – psichologams, labai reikšminga buvo girdėti, kad kuruojanti Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė pastebi ir įvertina, kaip labai svarbu turėti pilną specialistų komandą ugdymo įstaigose, į kurią galima pasiremti sudėtingų sąlygų laikotarpių metu, kad galime palaikyti, padėti vieni kitiems, kad yra į ką kreiptis. Visi sunkumai tuomet įveikiami.
Ramunė Dobrovolskienė, Kauno rajono Lapių pagrindinės mokyklos psichologė, jautriai ir nuoširdžiai papasakojo, kokia svarbiausia ir pirmiausia buvo reikalinga psichologo pagalba mokinių tėvams ir pedagogams nelauktai atėjus karantino metui, kas atsitinka ištikus visuotinei krizei, kokie jausmai iškyla, kas padeda juos įveikti. Ramunė atkreipė dėmesį į tai, kad norint padėti vaikiui pagerinti jo savijautą, reikia pradėti nuo suaugusiojo, kuris yra arčiausiai vaiko, emocinės sveikatos pastiprinimo. Ramunės stiprioji darbo karantino sąlygomis pusė – palaikantis aktyvus bendravimas su tėvais ir pedagogais. Dėmesys, emocinis ryšys daro labai didelį poveikį. Kai manimi kažkas rūpinasi, aš jaučiu, kad ir aš reikalingas, ne tik jie man. Ir kai tai jaučiu, gyvenimas įgauna prasmę ir esame motyvuoti daryti darbus.
Renata Stonienė, Kauno rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė, savo pranešime apie psichologinio konsultavimo subtilumus nuotoliniu būdu, dirbant karantino sąlygomis, akcentavo terapinio santykio svarbą. Nuoširdus santykis visada gydo. Kai žmogui sunku, labiausiai jam reikia parodyti empatišką dėmesį, įsijautimą, užuojautą, jį priimti, drąsinti. Nuotolinis konsultavimas gerokai sudėtingesnis, turintis daug neprognozuojamų iššūkių, nežinomybės, tačiau karantino metu – tai vienintelė pagalba klientui. Ir šita pagalba labai priklauso nuo mūsų nuoširdaus noro padėti, nepalikti vienumoje, neviltyje. Palankumas kliento asmenybei visada laipsniškai atskleidžia kliento tas asmenybės puses, kurios yra žalingos tiek jam pačiam, tiek aplinkai, ir leidžia dalintis šiais suvokimais, ieškoti geriausio sprendimo. Svarbu, kad psichologas krizės metu užimtų aktyvią poziciją.
Raimonda Kalvėnienė, Kauno rajono Raudondvario gimnazijos psichologė, kalbėdama apie darbą gimnazijoje krizės metu, leidosi į dar nepatirtą ir nežinomą gyvenimo tėkmę. ”Tėkmė” – taip ir vadinosi jos pranešimas. Svarbiausias kriterijus – visame kame rasti gėrio, o sėkmė, iš tiesų, kuriama lėtai ir ramiai. Raimonda sakė, kad mes patys renkamės, kaip reaguoti tam tikrose situacijose. Nėra įvykių, kurie savaime būtų geri arba blogi. Kaip jaučiamės – lemia mūsų požiūrio ir vertybių bei įsitikinimų sistema. Jeigu negalime pakeisti įvykio, visada galime keisti savo požiūrį. Kolegė Raimonda įdomiai pristatė „išmaniuosius” savo kūrybinius metodinius darbus, rekomendacijas, kurias sukūrė įkvėpta nuotolinio darbo specifiškumo gimnazijoje, kuris jai buvo labai produktyvus ir asmeniškai naudingas.
Viešnia iš Kauno Petrašiūnų progimnazijos, psichologė Birutė Kasputytė, išsamiai pasakojo apie įvairiapusiškas psichologo veiklas virtualioje mokykloje: psichologinį konsultavimą (naudojant zoom, Skype, Tamo, telefono galimybes ir kitas įvairias elektronines programėles), apie dalinį psichologinį įvertinimą naudojant kai kuriuos elektroninius klausimynus, apie internetines apklausas, psichologinį švietimą, apie tai, kaip galima vykdyti nuotolines prevencinio darbo veiklas, dalyvavimą zoom nuotoliniuose vaiko gerovės komisijos bei kitokiuose mokykloje vykstančiuose mokytojų pasitarimuose, posėdžiuose. Įdomi Birutės įžvalga, kad kiekvienas psichologas renkasi savo darbo pobūdį ir veiklas atsižvelgdamas į savo temperamento tipą.
Irena Bakevičienė, Kauno rajono Giraitės darželio psichologė, kalbėjo apie nuotolinės psichologinės pagalbos darželyje iššūkius ir galimybes. Irena puikiai susidorojo su nuotolinio darbo iššūkiu dirbti su pačiais mažiausiais psichologo klientais – darželinukais. Ateityje kolegė norėtų derinti kontaktinį darbą su nuotoliniu, nes iš jo gavo daug vertingų įžvalgų bei pamokų sau, atrado daugiau privalumų nei trūkumų. Pasak Irenos, šviečiamoji informacija pasiekia daugiau tėvų. Atsirado daug kūrybinio darbo (įvairių programų, straipsnių, priemonių rengimas). Didelis privalumas, kad darbas gali būti nepertraukiamas, vaikai ir tėvai tapo labiau pasiekiami. Ji džiaugėsi, kad iš tėvų gavo daug daugiau atgalinio teigiamo ryšio, nei įprastai. Jie atsakydavo į kiekvieną žinutę ar laišką.
Pranešėja Lina Labatmedienė, gimnazijos psichologė, išsamiai pristatė didelį ir turintį išliekamąją vertę tiriamąjį darbą, kurį atliko savo ugdymo įstaigoje nuotoliniu būdu: „Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokinių, jų tėvų ir mokytojų požiūris į nuotolinį mokymą”. Tiriamaisiais buvo pasirinkti ir mokytojai, ir mokiniai, ir tėvai. Šio tyrimo duomenys bei rekomendacijos iš tiesų bus labai naudingi, pamokantys, jeigu karantino situacija pasikartotų. Lina pastebi, kad jau dabar galima sakyti, jog jeigu kartotųsi karantino situacija, labai svarbu turėti aiškias ir paprastai apibrėžtas nuotolinio mokymo/si taisykles; kad pamokas internetinėje erdvėje daug naudingiau ir efektyviau vesti mažesnėse grupelėse bei rečiau; kad savarankiško darbo krūvį reikėtų gerokai sumažinti; kad nepriklausomai nuo mokinių pažangumo bei elgesio, kai kuriuos mokinius darbas prie ekrano vargina labiau nei kitus; kad vieniems toks mokymosi būdas labai tinka ir patinka, o kitiems - yra labai sunku; kad labai svarbu mokytojams pasirinkti vieningas nuotolinio mokymosi platformas ir dar daug įvairių kitų svarbių išvadų atskleidė šis išsamus tiriamasis darbas. Linos atliktas didelis darbas priminė, kad psichologiniai tyrimai – labai svarbi, daug kruopštaus bei atsakingo profesionalaus darbo reikalaujanti darbo sritis.
Psichologė Ieva Žukovienė, viešnia iš Prienų rajono Išlaužo pagrindinės mokyklos, pažėrė „Karantino dovanų“. Ieva patvirtino, kaip svarbu ramiai išbūti bei priimti iššūkius, nepasiduoti sudėtingoje situacijoje bei tinkamai pasinaudoti ištikusiomis, susiklosčiusiomis sąlygomis. Peržvelgdama populiariąją hierarchinę A. Maslow žmogaus poreikių piramidę, Ieva detaliai papasakojo, kaip kūrybiškai galima išnaudoti karantino laiką bei darbą ir gyvenimą fizinėje distancijoje efektyviai išnaudoti savo poreikių tenkinimui bei savirealizacijai. Viskas mūsų rankose, svarbu – jų nenuleisti. Apibendrinant Ievos pranešimą, galima būtų pasakyti, kad klaidinga tiesiog nieko nedaryti, galvojant, kad gali padaryti per mažai.
Konferencijos pranešimus nuotaikingai užbaigė praktinis Ingos Markevičienės iš Kauno rajono Domeikavos gimnazijos psichologės užsiėmimas. Gerokai užsisėdėjome – beveik trys konferencijos protinio darbo valandos kiek nuvargino mūsų dėmesį. Todėl nuotoliniu būdu atliekami aktyvūs fiziniai pratimai buvo kaip tik laiku. Pasitvirtinome , kad fizinis aktyvumas visada puikiai atstato emocinę ir protinę pusiausvyrą.
Ačiū Daliui Balčiūnui, Kauno r. švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos vadovui už pagiriamąjį žodį, įvertinimą, padėką, apibendrinant konferencijos pranešimus. Manome, kad „pirmas blynas“ – nuotolinė konferencija, „neprisvilo“. Puikiai išnaudojome nuotolinio ryšio privalumus. Psichologai įrodė, kad karantinas ribojo tik fizinį kontaktą, o darbui atvėrė plačias ir naujas galimybes iki tol nepažintose srityse, atskleidė specialistų kūrybiškumo, savęs pažinimo bei kompetencijų augimo galimybes. Gera buvo girdėti, kad įdėtos pastangos nenuėjo veltui.
Konferencijos iniciatorė ir moderatorė Kauno r. švietimo centro psichologė Renata Stonienė
